Austėja Vilkaitytė “Atvanga”

nuotr. Milda Zabarauskaitės

ATVANGA
 
Tarp juodo aksomo,
Plynų laukų
Atvangos
Aidą liečiu.
 
Užmerkiu akis
Bučiuoju mintis..
Tarp komercinių artojų
Atvangai laiką aukoju.
 
Ant medinių grindų
Tarp elektrinių dilgėlių
Slepiuosi nuo feisbuko speigo
Ir kasdieninio eismo.
 
Tyriu tavo žvilgsnį
Stebiu šitą tolį
Išplaukusiam laike,
Pabirusiame JAV...
 
Tamsioje migloje
Aš ieškau tavęs
Belyčiui balsui šaukiant –
Apsireikšk, judesy!
 
O kryžių kalne
Kaip Europos delne
Šaukiu atvangos
Sustok laike, stok!
 
Konteksto sapne
Antai, mano drama.
Kužda ji, neina sau –
Vienišas žmogau!
Tu nevyk manęs
Tu nevyk manęs.

Šokio tyrinėjimo platformai ‚Bitės‘ noriu pasiūlyti „Atvangos“ pavadinimą bei temą. Sekdama Giedriaus Kuprevičiaus paminėtu ‚atvangos‘ žodžiu keliu klausimą, kiek tokio reiškinio įmanoma patirti scenoje?

Atvanga – tai sustojimas, perstojimas, pastogė, apsauga.

„Ir toj atvangoj galbūt ir yra atsakymai į tuos sudėtingus klausimus.“ G. Kuprevičius.

Po atvangos aura tyrinėsiu toliau kompleksiškai persipinančias temas, diskursus, kryptis. Pagrindinės jų yra šios:

  • Spektaklis performanse – performansas spektaklyje.
  • Vietos – erdvės ir konteksto paveika.
  • Kūrybinis ieškojimas, spontaniška kompozicija.
  • „Performametras“, performatyvumo choreografija – nuo buities iki 4 sienos.
  • Juodos dėžutės fikcija ir balsas.
  • Emocinis judesys, pažeidžiamumas.
  • Ritualas, atmintis, archyvas.

Be šių temų mane domina naujasis polėkį keliantis elementas – garsas bei jo funkcija scenoje,  performanse. Tuo pat metu noriu ir apnuoginti ir animuoti garsą, sklindantį juodoje dėžutėje. Muzikos semiuosi iš grupės „Dinamiką“ muzikinio archyvo. Esu įkvėpta buvusių „Dinamika“ vokalisčių: Irmos Jurgelevičiūtės, Viktorijos Mauručaitės. Žiūrėdama jų interviu bei koncertinius pasirodymus, kuriu „Atvangos“ personažą. Grupės „Dinamika“ transformuotas balsas taip pat tampa personažu – belyčiu, nežemišku balsu. Kartu mes ieškome išraiškų, kuriame žinutę ritualinėse „apeigose“.

Daugiau apie Austėją >>>>>