Tyrimas / Research
/LT/
Vieniša susinaikinimo nuojauta
„Jis sako, kad jam patinka, kai viskas subyra. Visuose griuvėsiuose yra konstrukcija (…)“
(Ištrauka iš Laszlo Krasznahorkai romano „Satantango“)
Kūno skelete, jo architektūroje ieškosime griuvėsių, tirsime, kaip katastrofinis scenarijus gali įvykti kūne, kaip jis išardo mus iš pagrindų ir ar įmanoma save perkurti. Kaip kūną veikia gamtos architektūra ir temperatūra, kodėl kūnas sutrinka, tampa neapibrėžtas, kaip baimė veikia kūną, kaip kūną veikia protas, jausmas, apskritai kokios jėgos veikia kūną?
/EN/
A Single Emotion for Destruction
“He says he likes it when things fall apart. All ruins have a structure (…)”
(Excerpt from Laszlo Krasznahorkai’s novel “Satantango”)
In the skeleton of the body, in its architecture we will look for ruins, explore how a catastrophic scenario can happen in the body, how it dismantles us from the ground up and whether it is possible to rebuild ourselves, how the body is affected by natural architecture and temperature, why the body is disrupted, how , how the body is affected by the mind, feelings, in general, what forces affect the body?
Procesas / Process
Dalį tyrimo Tenerifės saloje atliekantys Dovilė Petkūnaitė ir Saulius Paliukas kalbasi su biomokslininku Sauliumi Stakėnu:
„Darome prielaidą, kad šiuolaikinio mokslo centre yra žmogus, naudojantis savo žinias ir bandantis įkinkyti gamtinius procesus savo patogumams didinti. Nesirūpindamas ekosistemomis ir autoritariškai elgdamasis su aplinka, lyg nenorėdamas suprasti, kad viskas sukasi ne aplink jį. Paraleliai ir šiuolaikinio meno bei šokio centre žmogus bando tęsti klasikinės tradicijos pagrįstas kūno galimybių demonstracijas, vengdamas naujumo ar alternatyvių mąstymo būdų.“
/EN/
Dovilė Petkūnaitė and Saulius Paliukas, who are performing part of the research on the island of Tenerife, are talking to bioscientist Saulius Stakėnas:
“We assume that there is a human at the center of modern science who uses his knowledge and tries to harness natural processes to increase his convenience. Not caring about ecosystems and treating the environment authoritarianly, as if not wanting to understand that things don’t revolve around him. At the same time, at the center for contemporary art and dance, one tries to continue demonstrations of the possibilities of the body based on the classical tradition, avoiding novelty or alternative ways of thinking.”
„Koloboracinio proceso metu tyrėme, kaip kūnas reaguotų į skirtingus aplinkos poveikius. Paliekant daug erdvės atsitiktinumui ir nenuspėjamumui. Pats kūno judėjimo ženkliškumas, simboliškumas gimė iš pakankamai plataus improvizacinio santykio su aplinka. Įsijaučiant, per jausmą priimant informaciją iš aplinkos ir ją pertransliuojant. Taip netikėtai atsirado atsikartojantis sukimosi (vėjarodžio) motyvas. Aplinka aplink mus sukasi. Arba, mes imame suktis, sustingusioje aplinkoje. Sustingimas, sukimasis aplink savo ašį, kūno jausmas prisitaikant prie kito kūno – štai kertiniai judesio sprendiniai, atsiradę šio proceso tyrimo ribose.
Mūsų pirminis tyrimo klausimas – baimė – transformavosi, tirpo ir išsilydė į – įsijautimo – savotišką prieštarą – meilės apimtį.“
/EN/
“During the collaborative process, we researched how the body would respond to different environmental influences. Leaving plenty of room for coincidence and unpredictability. The very significance and symbolism of body movement was born from a sufficiently broad improvisational relationship with the environment. By empathizing, accepting information from the environment through feeling, and retransmitting it. This unexpectedly gave rise to a recurring motif of rotation (wind vane). The environment revolves around us. Or, we start spinning, in a stagnant environment. Freezing, rotation around one’s axis, the body’s sense of adapting to another body – these are the key solutions of movement that have emerged within the scope of this process.
Our primary research question – fear – transformed, dissolved and melted into – empathy – a kind of contradiction – the scope of love.”
„Tyrimo pradžioje tirdami žmogaus kūno ir emocines reakcijas į karštį ir katastrofinį scenarijų mes manėme, kad žmogus sustingsta iš baimės. Tačiau pradėjus fiziškai vykdyti tyrimą, mūsų nuomonės pasikeitė – ne baimė, o meilė tuo metu ima viršų. Meile tampa viskas: gamta, namai, draugai, gelbėtojai, pilotai, nepažįstami žmonės. Katastrofos akivaizdoje norisi liesti, apkabinti visus, kvėpuoti, džiaugtis, paskutinį kartą pajausti gyvenimo grožį – pasimėgauti. Atradome, kad katastrofos nuojauta yra meilė.“
/EN/
“At the beginning of the research, when examining the human body and emotional reactions to the heat and catastrophic scenario, we thought the human freezes in fear. However, with the physical initiation of the research, our opinions changed – it is not fear but love that takes over at that moment. Everything becomes love: nature, home, friends, saviors, pilots, strangers. In the face of a catastrophe, you want to touch, hug everyone, breathe, enjoy, feel the beauty of life for the last time – enjoy. We discovered that a sense of catastrophe is love.”
Tyrėjai / Explorers
Dovilė Petkūnaitė
/LT/
Šiuo metu Tenerifėje reziduojanti choreografė baigė Kauno dailės gimnaziją ir vėliau įstojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, Šokio bakalaurą, o 2009 m. baigė LMTA menų magistrą (Šuolaikinio šokio specializacija). Tais pačiais metais suteiktas menininko statusas ir Lietuvos šokio asociacijos narystė.
Dovilė Petkūnaitė turi savitą požiūrį į choreografiją ir siekia ieškoti ne personažų sukūrimo, o organiško buvimo scenoje. Ankstesni kūrėjos darbai (Gyva šokio instaliacija „Greenhouse“ apatijos tema, šokio filmas „Artificial“ vartotojiškumo ir ekologijos temomis, spektaklis „Movie Never Made“ vienatvės tema, „Purpuriniai drakonai“ buvimo dviese tema, „Silencio“ savojo Dievo netekimo tema) nagrinėjo psichologines ligas, savižalojimus bei kūno kulto temas. Pastaruoju metu choreografė domisi ekologijos ir vartotojiškumo kultūra – kaip ji veikia individą jo socialinėje aplinkoje. Individo identiteto nebuvimo ir vienišumo temos dominuoja Dovilės kūryboje.
/EN/
Currently a choreographer residing in Tenerife, graduated from Kaunas Art Gymnasium and later entered the Lithuanian Academy of Music and Theater with a bachelor’s degree in dance. In 2009 graduated from the LMTA with a Master of Arts (specialization in contemporary dance), as well as the status of an artist and membership in the Lithuanian Dance Association in the same year.
Dovilė Petkūnaitė has a unique approach to choreography and seeks not to create characters, but to be organically present on the stage. The creator’s previous works (Live dance installation “Greenhouse” on apathy, dance film “Artificial” on consumerism and ecology, performance “Movie Never Made” on loneliness, “Purple dragons” on the theme of being in two, “Silencio” on the theme of losing one’s God) examined psychological diseases, self-injuries, and bodybuilding topics. Recently, the choreographer has been interested in the culture of ecology and consumerism – how it affects the individual in his social environment. The themes of the absence of individual identity and loneliness dominate in Dovilė’s work.
Vilma Pitrinaitė
/LT/
Buvusi „Auros“ šokėja, studijavo choreografiją Prancūzijos šokio centruose Tulūzoje ir Montpeljė, režisūrą Strasbūro nacionalinio teatro mokykloje. Festivalio „Naujasis Baltijos šokis‘14“ metu pristatytas jos solo „Mis Lietuva“ laimėjo kelialapį į festivalį „Aerowaves“, nominuotas geriausiam sezono pasirodymui teatre „Confluences“ Paryžiuje ir turo metu rodytas Europoje ir Amerikoje. 2016 m. ji sukūrė choreografiją spektakliui „Pandora“ (Kauno šokio teatras „Aura“). 2018 m. Vilma sukūrė „Somaholidays“, laimėjusį „Fortūnos“ apdovanijimą ir „Auksinių kryžių“ ceremonijoje nominuotą „Geriausio šokėjo“ kategorijoje. 2019 m. kovą festivalyje „Brussels dance!“ kūrėja pristatė duetą „MATCH“ su Emilie Gastineau (USA). Tais pačiais metais ji pristatė „Šeiko šokio teatrui“ kurtą darbą festivalio „Platforma“ metu. 2021 m. Vilma kartu su Sabina Scarlat pristatys kūrinį „MATCH 2“ festivalio „TB2 / Brigittines“ Briuselyje metu, taip pat šį spektaklį yra pakviestos pristatyti „Edinburgh Fringe festival“, Italijoje ir Lenkijoje.
/EN/
Vilma Pitrinaite – choreographer, dancer (LT/BE) started her career in Aura dance theatre, after studied choreography in France, at CDC de Toulouse and Ex.e.r.ce, CCN de Montpellier as well as theatre directing in the School of National Theatre of Strasbourg.
Her first piece, conceived while studying, was staged at festival JT14, Théâtre de la Cité Internationale, Paris and festival Premières, Maillon, Strasbourg. Her solo “Miss Lithuania”, premiered in New Baltic Dance Festival’14, was presented in Aerowaves Spring Forward festival, nominated as the best act of the season in Confluences theatre, Paris, toured around Europe and in USA. In 2016 she returned to “Aura” as a choreographer of a dance piece “Pandora”.
In 2018 Vilma presented ”Somaholidays”, which won the “Fortunos” award and was nominated for the highest Lithuanian Golden Cross Award in the section “Best Dancers”. Performance “MATCH”, duet with Emilie Gastineau/USA, was premiered in “Brussels dance!” festival in March 2019. In 2019 Vilma also created a piece for “Seiko Dance Company“ in Lithuania. “MATCH 2”, together with Sabina Scarlat, will be premiered in the festival TB2 in Brigittines, Brussels, in 2021 and is invited to Edinburgh Fringe festival, Italy and Poland.
Saulius Paliukas
/LT/
Multimedijų menininkas, Dailininkų sąjungos narys nuo 2003 m. Keliolika personalinių parodų ir kelios dešimtys grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Saulius Paliukas yra sukūręs keletą vaizdo projekcijų Kauno šokio teatrui „Aura“, šiuolaikinio baleto teatrui „Baltijos baleto grupė“, miuziklui „Darius ir Girėnas“, muzikinius klipus grupei „Inculto“, „TWNKL“ su Jurgiu Didžiuliu. Saulius sukūrė vaizdo projekcijas 2020 m. „Eurovizijos“ atrankoje dalyvavusios Rūtos Loo pasirodymui, taip pat kuria vaizdo mapingo projekcijas ant pastatų Lietuvoje ir užsienyje. Neseniai jis dalyvavo parodoje „Laikmenos“, kuri Lietuvos nacionalinėje galerijoje pristatė eksperimentinį lietuvių meną, sukurtą skaičiavimo, programinės įrangos ir tinklų technologijomis 1990–2000 m.
/EN/
Multimedia artist, member of Lithuanian Artists’ Assotiation since 2003. A dozen of personal and group exhibitions in Lithuania and abroad. Saulius Paliukas has created several video projections for the Kaunas dance theatre “Aura”, the contemporary ballet theater “Baltic Ballet Group”, video projections for the theater performance “Darius and Girenas” and others. Also directed some music video clips for the bands “Inculto”, “TWNKL” with known artist Jurgis Didžiulis. He made video projections for the performance of Rūta Loo, who participated in the Lithuanian Eurovision selection in 2020, video mapping projects on buildings in Lithuania and abroad. Recently he took part in the exhibition “Timestamps” which represented experimental Lithuanian art created using computing, software, and networking technologies in the 1990s and 2000s in Lithuanian National Gallery.