NE MATOMI ŠOKIAI
Indrė Puišytė Šidlauskienė
Tyrimo procesą galima patirti: Ne matomi šokiai
Tyrimo metu Indrė gilinsis į neregių ir silpnaregių suvokimo apibrėžtumą judesio kontekste, gvildens šokio raiškos galimybes regos negalią turinčių žmonių bendruomenėje ir stengsis ieškoti atsakymųį svarbiausius klausimus: kaip regos negalią turintieji suvokia šokį, kaip kinta šokio judesio raiška priklausomai nuo žmogaus regos negalios ir jos lygio.
Dalyviai: Simonas, Laura, Ieva, Eglė
Menininkė gilinsis į neregių ir silpnaregių suvokimo apibrėžtumą judesio kontekste.
Mokslinę suvokimo sampratą plėtojo filosofai, fizikai, fiziologai, kibernetikai. XX amžiaus antrojoje pusėje suvokimo samprata tapo viena svarbiausių psichologijos problemų. Suvokimas yra esminė pažinimo proceso dalis, susijusi su mąstymu, atmintimi, dėmesiu, be to suvokimą veikia pažinimo motyvai, emocijos, jam įtakos turi suvokėjo tikslai, todėl suvokimo procesai yra intencionalūs (kryptingi), jais išskiriamas informacinis situacijos turinys. Pagal jį subjektas gali palyginti suvokiamus objektus su savo atmintyje saugomais ankstesniais tų objektų vaizdais arba jų nebuvimu, jeigu aklumas yra žmogaus prigimtinis.
Suvokimas panašus į mąstymo procesą tuo, kad gali transformuoti vaizdą ir padaryti jį tinkamą sprendimui priimti. Tačiau kas vyksta, jeigu to vaizdo nėra? Aklųjų ir silpnaregių gyvenimo ypatybėse suvokimas yra grindžiamas kitais pojūčiais. Vaizdinį suvokimą jie keičia lietimu, garso suvokimu ir atpažįstamumu. Tad daugelis dalykų tampa sudėtingesni suvokti arba tiesiog nepasiekiami. Pavyzdžiui, šokio žanro spektakliai – kadangi jų turinys pasakojamas judesiu, jį sustiprinant muzika ir kitomis vaizdinėmis priemonėmis, neregys šio žanro niekaip negali apčiuopti ar įsivaizduoti. Jis judesį gali nebent pajusti – pats šokdamas/judėdamas.
Judėjimas suteikia mums energijos, leidžia peržengti kasdienio suvokimo ribas.Tačiau kiek ir kaip gali judėti/šokti regos negalią turintys asmenys? Lietuvoje stokojama tyrimų, kuriuose šalia kitų veiksnių būtų bandoma įvertinti šokio, kaip vieno iš taikomosios fizinės veiklos elemento, poveikį regos nenegalią turintiems asmenims – jų socializacijai, adaptacijai, saviraiškai, savirealizacijai. Pagalbos neįgaliajam esmė yra bendra sveikojo ir neįgaliojo veikla, kuri gali suteikti ir neišmatuojamas socialinės integracijos, ir poilsio galimybes.
Procesas
Bendradarbiaujant su Respublikiniu Aklųjų ir silpnaregių centru, regos negalią turintys žmonės bus kviečiami pažinti šokio meną ir savo kūną kitaip. Proceso metu bus siekiama ieškoti naujų judėjimo būdų, pritaikyti juos kiekvienam dalyviui individualiai, atpalaiduoti raumenis, kurie įsitempia būtent dėl regėjimo negalios.
Proceso metu bus taikomi šiuolaikinio šokio, šokio terapijos ir improvizacijos metodai, tad tuo pačiu tyrinėjama, kaip šokio žanras reiškiasi per skirtingų negalių žmonių kūnus bei kaip šie metodai gali pagerinti dalyvių socialinį funkcionavimą per šokį dalyvaujant visuomeniniame gyvenime.
Apie Indrę
Klaipėdos universitete baigusi choreografijos studijos Teatro bakalaurą, toliau tęsė šokio magistro studijas. Indrė nuo 2012 metų yra šiuolaikinio šokio asociacijos narė, ji nuolat plečia savo šokio, choreografijos, pedagogikos ir psichologijos žinias seminaruose ir kursuose, taip pat pati juos organizuoja ir veda. Nuo 2009 m. menininkė bendradarbiauja su garsiais režisieriais, kuria choreografijas spektakliams, tarpdisciplininiams projektams visoje Lietuvoje, o nuo 2013 m. kuria autorinius darbus. Indrės patirtis įvairiapusė – šokėja, (Kauno šokio teatras „Aura“, Kauno valstybinis muzikinis teatras ir kt.), choreografė, edukacinių programų kūrėja, meninių renginių organizatorė (Kauno choreografijos mokykla), pedagogė (Kauno šokio teatras „Aura“, Kauno choreografijos mokykla, Vytauto Didžiojo universitetas ir kt. ), projektų iniciatorė, o nuo 2020 m. ir šokio trupės ULNA įkūrėja.