Tyrimas / Research
/LT/
„Eksperimentinis“ yra tiriamasis projektas apie patyrimą, ambivalenciją ir išsiderinimo jausmą. Planuoju dirbti su filmu, rašymu ir kūnu kaip priemonėmis, per kurias būtų galima suformuluoti ir suvokti „eksperimentą“ kaip jausmo būseną, metodiką ir kūno formą. Mano kuriamas kino darbas yra judesio klipų rinkinys iš skirtingų šiuolaikinių ir choreografinių kūrinių skaitmeninių šaltinių. Jis šokinėja tarp kontekstų ir laiko juostų, kai daugybė kūnų sukuria keistą medžiagos gumulą. Man įdomu kurti metodiką, kuri tirtų šokio perdirbimo būdus. Naudodamas internetą kaip savotišką konteinerį, kuriame telpa nesuskaičiuojamas kiekis performatyvių kūrinių, siekiu kelti klausimus apie šokį ir jo santykį su pertekliumi ir nesaikingumu. Tuo pačiu metu dirbsiu kurdamas tekstų seriją apie eksperimentinę empatiją, eksperimentinius jausmus ir kūno dezorientaciją.
/EN/
“The Experimental” is a research project about experience, feeling unhinged and ambivalence. I am planning to work with film, writing and the body as mediums through which to articulate and fathom “the experimental” as a condition of feeling, a methodology and bodily form. The film work I am developing, is an assemblage of movement clips from different digital sources of contemporary and choreographic works. It jumps between contexts and time zones as a multitude of bodies construct a strange lump of material. My interest here has been to develop a methodology that explores ways in which to recycle dance. Through utilising the internet as a kind of container that holds an innumerable amount of performative works, I aim to raise questions around dance and its relation to surplus and excess. Alongside this, I will work on developing a series of texts about experimental empathy, experimental feelings and bodily disorientation.
Procesas / Process
„Kviečiu skaityti redaguojamą tekstą. Tai yra neišspręstų idėjų rinkinys, išreiškiantis troškimą „paliesti“ eksperimentinį laiką. Rinkdamasis esė formatą aš tiesiogine to žodžio prasme bandau, su tam tikra „valia“, eksperimentuoti su mąstymu ir redagavimu kaip būdu atrasti ryšį su pačiu eksperimentavimu. Šis esė redagavimas yra proceso, kuriame mąstoma apie atkūrimo politiką, pradžia.“
//EN//
“I invite you to read a text that is editing. It includes a collection of unresolved ideas that express a drive to ‘touch’ experimental time. In an essay-like format, I’m trying, quite literally, with some sort of ‘will’, to experiment with thinking and editing as a way to concern the experimental. This essay-edit is the beginning of a process to think about the politics of reenactment.”
„Kelias pastarąsias savaites dirbau su keliomis choreografinėmis vinjetėmis. Kiekviena iš jų gvildena skirtingus būdus, kaip (iš dalies) atkurti šokio kūrinį. Bandydamas atrakinti, išlaisvinti ar realizuoti kūrinio (virtualias) galimybes, eksperimentinį laiką sieju su prisišaukimu – kūnų ir medžiagos įsileidimu ir priėmimu. Kūrinys palaipsniui tampa ambivalentišku, priešingų pažiūrų / norų / požiūrio / minčių / judesių ar laiko atžvilgiu tam pačiam objektui ar patirčiai. Aš ir norėčiau, ir nenorėčiau dirbti su performatyvia praktika, kuri gilinasi į ambivalentiškumą kaip gyvą ir naudingą požiūrį. Dalinuosi dviem trumpomis Fabian Barb atkūrimo ištraukomis iš „Mary Wigman šokių vakaro“ (2009).
Į vinjetes įeina: Steve Paxton „Goldbergo variacijos“ (1986), Mette Edvardsen „Be pavadinimo“ (2014), „Dvi Vera Mantero improvizacijos dviem Prince dainoms“ (1988).“
/EN/
“For the past few weeks I have been working on multiple choreographic vignettes. Each consider different ways in which to (partially) reenact a dance work. In an attempt to unlock, release or actualise a works (virtual) possibilities, I am considering experimental time to be linked with invocation, the taking in and hosting of bodies and material. The work is gradually becoming concerned with ambivalence, holding opposed views/desires/attitudes/thoughts/movements or times toward the same object or experience. I would like, and I would also not like, to work on a performative practice that actively labours in/on ambivalence, as a mobile and beneficial attitude. I’m sharing two short excerpts of a reenactment of Fabian Barba’s ‘A Mary Wigman dance evening’ (2009).
Vignettes include: “Goldberg Variations” by Steve Paxton (1986), “no title” by Mette Edvardsen (2014), “Two improvisations to two songs by Prince by Vera Mantero” (1988).”
„Manau, svarbu pridurti, kad mano santykis su atkūrimu nėra skirtas formuluoti įsivaizduojamą kito kūrinio ar kelių kūrinių patirtį. Vietoj to, aš iš dalies atkuriu, norėdamas susieti medžiagą kaip galimą vertimą. Aš dirbu deformuodamas medžiagą iš praeities, kuri gali turėti ateitį, medžiagą, kuri buvo nerealizuota ir laikoma atsargoje. Noriu pabrėžti, kad su atkūrimu dirbu kaip su metodu, kuris man padeda gilintis į eksperimentinį laiką. Šiuos atkūrimus galima aiškiau identifikuoti kaip vinjetes. Tai – ne visai portretas, vinjetė yra trumpas suliejimas, fone susiliejusi iliustracija, svyruojanti tarp neapibrėžtumo ir ryškumo, trans-laikinės-telekinezės.“
//EN//
“I think it’s important to add that my relation to reenactment is not to formulate an imaginative experience of another’s single or multiple work(s). Instead I partially reenact in order to contact material as potential translations. I’m working on deforming material from a pastness that might have a futureness, one that has not been actualised but kept in reserve. I want to stress that I am working on reenactment as a method through which to approach experimental time. These reenactments are more clearly identifiable as vignettes. Not quite a portrait, a vignette is a brief blur, an illustration in the background that blends, oscillating between vagueness and the vivid, a trans-temporal-telekinesis.”
Tyrėjas / Explorer
Sidney Barns
/LT/
Sidney Barnes yra Londone gyvenantis choreografas ir šokėjas. Jis studijavo P.A.R.T.S ir šiuo metu baigia psichosocialinių studijų laipsnį Birkbeko universiteto koledže Londone. Sidney pasirodė ir bendradarbiavo su tokiais atlikėjais kaip Eszter Salamon, Mårten Spångberg, Ula Sickle, Sung-Im Her ir Liza Baliasnaja. Sidney rašo esė ir domisi su choreografija, kritine ir psichoanalitine teorija susijusiais tekstais. Neseniai jis pradėjo kurti savo darbą, kuris liečia empatijos, eksperimentino, kūno performulavimo ir šešėlinės šokio ekonomikos klausimus.
/EN/
Sidney Barnes is a choreographer and dancer based in London. He studied in P.A.R.T.S and is currently in the midst of a degree in Psychosocial studies at Birkbeck University College London. He has performed and collaborated with artists such as, Eszter Salamon, Mårten Spångberg, Ula Sickle, Sung-Im Her and Liza Baliasnaja. Sidney writes essays, and finds interest in reading texts concerning choreography, critical and psychoanalytic theory. Recently he has begun developing his own work that is evolving around questions of empathy, the experimental, body re-articulation and shadow economies of dance.