TARPINĖ BŪTIS
Saulė Noreikaitė
Tyrimo procesą galima patirti: dialogues.bitesdance.lt
Saulė nagrinėja liminalias arba ribines būsenas (liminalumas – buvimas tarpinėje būsenoje, vietoje), kurios jos dėmesį patraukė studijuojant socialinę antropologiją. Pasitelkdama tyrimo dalyvių pagalbą bei asmenines būsenas, ji gilinsis į tam tikrus bruožus, kurie lydi liminalią-tarpinę būseną, kas yra tokios būsenos, vietos, reiškiniai, įvykiai. Tyrimo kryptis eigoje bus pasirinkta pagal įvairiaformačius dalyvių atsakymus į užduodamus klausimus ir sukurtas užduotis.
Dalyviai: Saulė Noreikaitė, Sara Ceruti, Sara Bjorg, Gabija Blochina
Saulė siekia atlikti tyrimą tęsdama temą, kurią nagrinėjo paskutiniame savo performanse – tirti fizinį buvimą kartu, atstumus kurie yra tarp mūsų ir kitų būtybių, objektų ar terpių, iš ko jie sudaryti, kaip mes juos veikiame, kas juos veikia, ar šie esantys atstumai tiesiogiai atspindi mūsų tarpusavio santykius. Ši tema tapo dar aktualesnė dabartiniu pandemijos ir griežto karantino metu, kai buvimas kartu tapo beveik neįmanomas, tačiau mintis apie fizinius atstumus tarp įvairių kūnų Saulės kūryboje gyvuoja jau ne vienerius metus.
Šį tyrimą S. Noreikaitė nusprendė tęsti, nes darbas, kurį pristatė šį rudenį, buvo tik pirmas žingsnis toliau gilintis į šią temą apie nematomus atstumus, ribas tarp mūsų, fizinę būtį kartu. Menininkė nori atrasti kitokią prieigą prie šios temos ir išreikšti savo idėją kiek kitokiu būdu ir formatu. Ankstesnio tyrimo metu ją daugiau domino kūnų gebėjimas sinchronizuotis ir kokį poveikį žiūrovui sukelia sinchroniškas atlikėjų judėjimas erdvėje. Dabar menininkę labiau domina tyrinėti atstumus ar ribas (lotyniškai ir angliškai „limen“). Liminalumas (nuo žodžio „limen“) – buvimas tarpinėje būsenoje, vietoje, taip pat tema, kurią Saulė daugiau nagrinėja savo socialinės antropologijos studijų metu, gilinasi į tam tikrus bruožus, kurie lydi liminalią-tarpinę būseną, kas yra tokios būsenos, vietos, reiškiniai, įvykiai. Tad šis tyrimas apie atstumus, ribas, fizinę ir socialinę būtį apjungia jos žinias tiek šokio, tiek vizualaus meno, tiek antropologijos srityse.
Galbūt toks tyrimas apie būtį kartu atrodo absurdiškas karantino metu, tačiau aš neketinu to tirti ar nagrinėti tiesiogine šio žodžio prasme. Manau, kad kaip tik, negalėjimas fiziškai būti kartu atskleidžia daug įprastomis sąlygomis nepastebimų bruožų apie fizinį kūnų bandrabūvį, priverčia daugiau apie tai galvoti. Šiais laikais, dažniau nei bet kada, mes ieškome vis naujų būdų ir galimybių būti kartu, nuolat kintančios medijos, kuriomis mes tampame labiau pasiekiami vieni kitiems ir tai, kaip bendraujame, susisiekiame vieni su kitais, dažnai mus priverčia prisitaikyti prie vis naujų sąlygų ir daro įtaką mūsų bendravimui, tarpusavio ryšiams ir mūsų fiziniams kūnams. Tyrimo metu pasitelksiu įvairias medijas siekdama įsigilinti, kokią įtaką mūsų fiziškumui jos sukuria.
Procesas
Visoms dalyvėms bus skiriamos užduotys, susijusios su tyrimu ir kiekvienai bus skiriama atskira tema nagrinėti, galbūt tyrimo eigoje temomis ir užduotimis bus keičiamasi, leidžiama viena kitai komentuoti, kurti duetus ar trio. Kiekviena dalyvė savaip tyrinės atstumus, ribas, liminalią būseną savo kūnu, garsais, objektais, vizualiai ar žodžių pagalba. Užduočių atlikimas galės būti ir per judesį, improvizaciją ar tikslią judesių seką, per žodžius (kalbant, dainuojant ar rašant), per vizualius elementus, tačiau visad bus tam tikros taisyklės ar ribos (kokia trukmė, ką reikėtų panaudoti ir pan.).
Apie Saulę
Saulės išsilavinimas tarpdisciplininis – baigusi A. Kačanausko muzikos mokyklą (violončelė), ji šoko Kauno šokio teatre „Aura“ ir tuo pačiu metu pabaigė Kauno dailės gimnaziją. Toliau studijas tęsė Nyderlanduose, „Royal Academy of Art“ (Vizualus menas), o šiuo metu tęsia magistro studijas (Socialinė antropoligija) Vytauto Didžiojo universitete.
Savo kūryboje bandau jungti, derinti ir tuo pačiu trinti ribas tarp vizualaus meno ir šokio, o mano darbų formatu dažniausiai tampa dalyvaujamieji performansai ir/ar instaliacijos, video darbai su performatyviais elementais, o kartais ir instrukcijos kaip žiūrovams patiems atlikti darbą. Kūrybinėje praktikoje ir tyrimuose aš nuolat bandau klausti, ką reiškia turėti kūną dvidešimt pirmajame amžiuje, kaip mūsų požiūris į kūną kinta dėl įvairių aplinkos ir visuomenės veiksnių, ir kaip mes jį prižiūrime, juo rūpinamės ir pa(si)naudojame fizinėmis savo būties galimybėmis.
Šokti pradėjau nuo trejų metų, 2018 metais įgijau vizualiųjų menų bakalauro laipsnį Hagos karališkoje meno akademijoje, Nyderlanduose, o šiuo metu studijuoju socialinės antropologijos magistro programoje VDU universitete, Kaune. Visos šios skirtingos sritys kartu susipina mano kūrybinėje praktikoje. Nors šiuo metu galbūt aktyviau dalyvauju vizualaus meno lauke, šiuolaikinis šokis yra neatskiriama mano gyvenimo dalis nuo mažens.
Daugiau apie Saulę čia.