KAMERA „VIEWPOINTS“ TECHNIKOJE
Arnolda Noir, Vytautas Tinteris, Rafa Guerrero
Tyrimo procesą galima patirti: empyreanpoint
Kūnas – klausymosi instrumentas, kuriame nuolat vyksta impulsų tėkmė. Pasikviesdami kamerą į šį horizontalų procesą, leisdami operatoriui tapti aktyviu dalyviu, menininkai seks išorinėmis ir vidinėmis instrukcijomis, kaskart ieškodami autentiško atsako ir buvimo.
Dalyviai: Arnolda Noir, Vytautas Tinteris, Rafa Guerrero, Viktorija Ambrazaitė, Viktorija Zobielaitė, Rugilė Sabonytė, Mantas Pauliukonis, Viktoras Fedorenko, Ricardo Castro Arceiz, Robertas Petraitis, Ugnė Kavaliauskaitė.
„Viewpoint“ technika laikoma unikalia meninio proceso mokymo technika, kuri gali būti taikoma teatro, šokio, performatyvaus meno pasaulyje ir Europoje tikrų jos profesionalų, kurie mokėsi iš tiesioginių technikos sukūrėjų – meistrų yra labai ne daug. Technika yra skirta kaskart atrasti savo individualų meninį procesą – ar tai būtų scenarijaus rašymas, ar spektaklio, filmo kūrimas ar šokio statymas. Daugiau apie šią techniką čia.
Dažniausiai istorijos pasakojime, kine, stebėtojo poziciją užima kamera. Šio tyrimo tikslas – pasitelkiant „Viewpoints“ technikos metodiką, pritaikyti skirtingas kameros buvimo galimybes:
kamera kaip personažas, kamera detalėse, kamera kaip impulsas, kamera kaip nulinis taškas, kameros judėjimo topografija, kamera – erdvė – dalyvis, kamera „iš paukščio skrydžio“. Išvardinti kameros atskaitos taškai padėtų suvokti, kaip istorija gali būti pasakojama dar kitoniškiau. Šis tyrimas iš savęs kelia iššūkį ir jau esamai susiformavusiai iki šių dienų kino kalbai, jos neatmesdamas, tačiau tuo pačiu žengdamas žingsnį į priekį – kaip gali būti iš naujo suvoktos operatorinės taisyklės, kameros judėjimo galimybės, kadrų kompozicinis išnaudojimas.
Ši technika padeda stebėti dalyvių kintantį emocinį kraštovaizdį „Viewpoints“ sesijos metu, jo įvairovę ir kaskart iš naujo praktikuoti savo vidinius resursus, bei smalsumą tuo dalintis su kitais ar kamera.
Aspektai, kuriuos siekiama analizuoti tyrime:
• „Viewpoints“ technikos ir kameros santykis bei šio meninio proceso galimybės.
• Impulsų lygmenys ir priėjimai, įsiklausymo būdai į juos, kameros kaip impulso vaidmuo.
• Ėjimas į kasdienę „flow“ (liet. tėkmės, tekėjimo) būseną ir kameros vaidmuo jame.
• Stebėtojo pozicijos inkorporacija kūrybiniame procese, suteikiant kamerai aktyvų dalyvio vaidmenį.
Procesas
Tyrimo metu dalyviai dirbs su „Viewpoints“ technika, įtraukiant operatorių, kurio priėmimo etapai taip pat augs. Dalyviai tyrinės savo autentiškas reakcijas su ir prieš kamerą, tuo pačiu tikslingai siekdami dalyvauti tame ir išlikti visiškai ištikimi bei lankstūs savo reakcijoms. Procese kameros operatorius taps nauju personažu, dalyviu, jis taip pat turės sekti savo impulsais.
Planuojami aštuoni susitikimai, kurių kiekvienas turės ansamblinį improvizacinį darbą, paremtą „Viewpoints“ apšilimu („flow“), taip pat konkrečiomis grupinėmis bei individualiomis „Viewpoints“ sesijomis.
1. Žmogus ir architektūra – kaip jis juda erdvėje ir sąveikauja su aplinka. Šiame etape labiau kreipiamas dėmesys į architektūrą, erdvę ir šviesą, o dalyviai gali judėti sekdami impulsais. Tai etapas, kai kamera mažiausiai sąveikauja su dalyviais, ji labiausiai statiška, o jei ji ir juda, tai tik lėtai seka, kaip juda dalyviai ir įterpia juos į architektūrą, erdvę.
Naudojami plačiaformačiai objektyvai, kamera ant štatyvo ir nutolusi nuo dalyvių – duodanti jiems erdvę elgtis kaip nori ir judėti erdvėje.
2. Žmogus (dalyvis) ir kiti dalyviai/gyvi objektai – kaip jie sąveikauja tarpusavyje. Jei pirmu atveju dalyviai sąveikauja su „negyvais“ daiktais (architektūra ir erdve), šiuo atveju kamera stengiasi užfiksuoti žmogaus kontaktą su kitu žmogumi, gilinasi į jo judesius ir santykį su kitais, sekamos interakcijos – žvilgsniai, susidūrimai, sustojimai, vieno dalyvio sąveika su kitu.
Kamera intymesnė, filmuojama arčiau dalyvių. Objektyvai siauresni (nuo 50 mm). Filmuojamos dalyvių kūno dalys, sekamas jų veiksmas su gimbalu, kadrai intensyvesni ir labiau judantys, mažai statiškų kadrų, daug tradicinės „dialogo“ kinematografijos ir bendravimo tarp dalyvių. Tačiau kamera vis dar stebi iš šono ir pati nedalyvauja procese.
3. Žmogus (dalyvis) ir kamera – kamera atlieka vieno iš dalyvių vaidmenį ir dalyvauja kartu su kitais dalyviai. Kamera aktyvi, ji dalyvauja procese, kiti dalyviai žiūri į kamerą kaip į dalyvį ir su ja sąveikauja, kuria ryšį.
Kamera arba ant gimbalo, arba ant rankos. Objektyvai platesni (16 mm arba 28 mm). Labai aktyviai veikianti kamera – tiek prieinanti arti prie kitų dalyvių, tiek nutolstanti į visai kitą salės galą. Šiuo atveju kamera atliktų visus įmanomus judesius ir pasikeitimus, kuriuos gali daryti kiti tyrimo dalyviai, bet ne iš stebėtojo pusės, o iš dalyvio pusės.
Apie Arnoldą
Arnolda yra profesionali aktorė, režisierė bei „Viewpoints“ technikos instruktorė.
Menininkė dėsto „Viewpoints“ techniką, kaip vieną iš aktorių, režisierių, šokėjų specialybės studijų programos dalykų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir kitose Europinėse akademinėse institucijose. 2019 m. gavusi edukacinę stipendiją, toliau kvalifikavosi tiesiogiai su „Viewpoints“ technikos įkūrėja Mary Overlie, Madride ir Vienoje.
Daugiau apie Arnoldą čia.
Apie Vytautą
Vytautas yra jaunosios kartos režisierius, operatorius, baigęs kino režisūros bakalaurą Taline, „Baltic film and media school“, taip pat studijavęs FAMU Prahoje. Jo filmografijoje galima rasti tokius filmus kaip „Aš turiu anūkę“ (2013), „Violence“ (2013 m.), „Mes tik pavogėm truputį tuščios erdvės“ (2018), pilnametražis filmas „Plastikinių rūmų žmonės“ (2019), „My Lithuanian Dream“ (2021).
Nuo 2015 metų yra įkūręs savo video produkcijos kompaniją Estijoje „Screen Saviors“ (darbų pavyzdžiai – www.screensaviors.eu ) ir dirba kaip laisvai samdomas operatorius, režisierius bei montuotojas Paryžiuje, Londone ir JAV.
Daugiau apie Vytautą čia.
Apie Rafa
Rafa praktikuoja „Viewpoints“ techniką nuo 2018-ųjų metų. Baigė aktorinio meistriškumo studijas Sevilijoje (ESAD), kur jo baigiamasis rašto darbas buvo paremtas šios technikos analize aktorystėje ir vadinosi „Priimk pokytį“. Šiuo metu jis asistuoja ir prodiusuoja darbus, susijusius su „Viewpoints“ technika, taip pat užsiima veikla dėl jos dokumentavimo ir plėtros Europoje.