Tyrimas / Research
Tyrimo procesą galite sekti/You can follow the research process: Pusiausvyra/Balance
/LT/
Šiais laikais pusiausvyra yra suvokiama kaip būtinybė. Ji svarbi žmogaus savasties pajautimui, besimokant laviruoti tarp asmeninio gyvenimo ir darbo. Dažnai dėl per griežto ribų išlaikymo arba, priešingai, jų nebuvimo, kyla įtampa, nesusipratimai tarpasmeniniuose santykiuose. Pusiausvyra svarbi ir prisitaikant prie visuomenės standartų: kartais nesusimąstome, jog ji reiškiasi ir kitomis formomis: cenzūra, kuomet žmonės skatinami per daug neišsišokti, požiūrį į aktualias problemas pasilaikant sau, ar protestais, kuomet visuomenė sukyla, siekdama atkurti pusiausvyrą pagal savus įsitikinimus ar vertybes. Tyrimo „Pusiausvyra“ pagrindinis tikslas – pasitelkiant įvairius objektus, nagrinėti fizines ribas, taip ieškant vidinio balanso. Skirtingomis judesio technikomis analizuosime ne tik laisvės ir ribojimo sąveiką visuomenėje, galimybę veikti šių dienų klimate, bet ir tirsime pusiausvyrą tarpasmeniniuose santykiuose per kasdienybėje dažnai patiriamą artumo bei vengimo konfliktą.
/EN/
Nowadays, balance is perceived as a necessity. It is important for a person’s sense of self when learning to maneuver between personal life and work. Often, too strict maintenance of boundaries or, conversely, their absence, leads to tension or misunderstandings in interpersonal relationships. Balance is also important in adapting to societal standards: sometimes we do not realize that it takes other forms: censorship, when people are encouraged not to stand out from the crowd, maintaining their attitudes to themselves, or, on the contrary, taking the form of protests when society rebels to restore the equilibrium of their beliefs or values. The aim of the research “Balance” is to explore physical capacity through the use of objects – this way searching for an inner harmony. By using different movement techniques not only would we analyze the interaction between freedom and constraint in our society, the opportunity to work in today’s climate, but we will also explore the balance in interpersonal relationships through the phenomenon of commonly experienced approach-avoidance conflict.
Procesas / Process
„Dalinuosi proceso minčių žemėlapiu, nes minčių sudėliojimas skatino klausimų, kurių prieš tai nesvarstėme, atsiradimą. Šiuos minčių žemėlapius padariau po pokalbio su mentore Liza, kurio metu atsirado naujos, ir šiuo metu jau tapusios esminėmis, sąvokos: medžiagiškumas / plastiškumas / transpozicija / disbalansas (nors prieš tai raktažodis visad būdavo balansas).
Pirmajame minčių žemėlapyje suskirsčiau metodiką, skirtingus pusiausvyros aspektus bei padariau simbolinį interaktyvų objektą, ant kurio paviršiaus galima tyrinėti pusiausvyros taškus, naudojant maišelyje esančius rutuliukus.
Antrajame minčių žemėlapyje atvaizdavau mūsų kuriamos projekcijos prototipą, surašiau tolimesniuose procesuose aktualias temas, tokias kaip medžiagiškumas, objekto choreografija, transpozicija (angl. traspose).
Trečias minčių žemėlapis užgimė netikėtai, bedarant pirmuosius du, tačiau šiuo metu ties juo dirbu, kuriu tekstą, padėsiantį tyrinėti mūsų konstrukciją kaip simuliaciją / simuliakrą (angl. simulation and simulacrum).
Šie minčių žemėlapiai, kilę po pokalbio su mentore, padėjo susiaurinti temas, į kurias koncentravomės vienu metu, bei pagilinti tas, kurios buvo „užkabintos“, bet ne iki galo ištyrinėtos. Kurdama visa tai jaučiausi daug labiau užtikrinta mūsų projektu, man tapo aiškiau ir ramiau, ką turėtumėme daryti šiuo metu, vietoj to, kad blaškytumėmės minčių voratinkliuose ir bandytumėm viską aprėpti vienu kartu.“
/EN/
“I’m sharing a mind map of the process because the brainstorming has led to issues that we haven’t discussed before. I made these mind maps after an interview with mentor Liza, during which new concepts emerged and have now become essential: materiality / plasticity / transposition / imbalance (although before that the keyword was always balance).
In the first mind map, I divided the methodology, the different aspects of equilibrium, and made a symbolic interactive object on the surface of which equilibrium points can be explored using the balls in the bag.
In the second mind map I depicted the prototype of the projection we were creating, I wrote down the topics relevant in further processes, such as materiality, the choreography of the object, transposition.
The third mind map was born unexpectedly, in the process of making the first two, but I am currently working on it, with a text to help us explore our construction as a simulation / simulacrum.
These mind maps, which emerged from the interview with the mentor, helped to narrow down the topics we focused on at the same time and to deepen those that were touched but not fully explored. By creating all this, I felt much more confident in our project, it became clearer and calmer to me what we should be doing right now, instead of distracting ourselves with cobwebs and trying to cover everything at once.”
„Nuo pat idėjos svarstymo mes su Milda galvojom apie daiktus, apie skulptūras ir objektus, su kuriais būtų galima žaisti santykiu su savo ir to objekto balansais ir disbalansais. Bežiūrint kitų menininkų darbus, mes įsikvėpėme pasidaryti savo linguojančią skulptūrą, kurios pagalba tyrinėtume savo, daikto ir abiejų kartu pusiausvyras.
Dalinuosi vaizdo medžiaga, kurioje matosi darbo eiga ir objekto virsmas. Iš medžio gaminama skulptūra, kuri susideda iš dviejų dalių: viena yra pagrindas, kuris veikiamas svorio linksta į spaudžiamą pusę, o antroji yra plokštė, kuri dedasi ant pagrindo, jog išsiplėstų plotas, ant kurio galima stovėti bei atsirastų didesnis pagrindo veikimas. Tačiau šis filmas tik apie pirmąją pagrindo dalį, bet dokumentacijoje yra susipynę du atskiri darbai – eksperimentavimas su mažu rąsteliu ir vėliau, matant, jog bandymas pavyko, didelio pagrindo gamyba iš kelmo.“
/EN/
“From the moment we considered the idea, Milda and I thought about things, about sculptures and objects that could be played in relation to one’s own and that object’s balances and imbalances. Looking at the work of other artists, we were inspired to make our own swaying sculpture that would help us explore the balances of ourselves, the object, and both together.
I share a video that shows the workflow and the transformation of the object. A sculpture is made of wood, which consists of two parts: one is the base, the action of which tends to weigh on the compressed side, and the second is a slab that is placed on the base to expand the area on which it can stand and increase the effect of the base. However, this film is only about the first part, the base, but the documentation is intertwined with two separate works, experimenting with a small log and later, seeing that the test was successful, making a large base from a stump.”
„Neseniai analizavau prancūzų sociologo Žano Bodrijaro „Simulakrai ir Simuliacijos“ traktatą. Supratus, kad mūsų kūno judėjimas yra šokio imitacija, iškilo svarbūs klausimai: ar šis reiškinys, gaunamas pasitelkus sukurtą konstrukciją, taip pat ją paverčia imitacija, ir ar galime patirti simuliakrą šokdami ant nestabilaus paviršiaus? Simuliakrai, kuriais remiasi Bodrijaras, yra kultūros ir medijų reikšmės ir simbolika, konstruojanti suvokiamą tikrovę, įgytą supratimą, kuriuo mūsų gyvenimas ir bendra egzistencija tampa įskaitomi (Baudrillard ir Glaser, 2020).
<…>
Todėl dabar dirbame ant medinio objekto, kurį sudaro Armino rankomis padarytas pagrindas bei sukonstruota plokštė, uždėta ant viršaus, gebanti išlaikyti bent du kūnus. Šiuo metu tiriame savo fizinį pajėgumą, ieškome pusiausvyros atstatymo būdų ir bandome suprasti, kokią įtaką tai daro mūsų kūnams. Ar mūsų judėjimą visuomet veiks išbalansuojančios jėgos? Ar laikui bėgant mes išmoksime kontroliuoti šią simuliaciją?“
Process_Fragment_3
/EN/
“Recently, I’ve been analyzing a treatise of Simulacra and Simulation by French sociologist Jean Baudrillard. When we put theory into our work, important questions emerged, after realizing our bodily movement to be a simulation of dance: does this phenomenon make the construction we have made a simulation, too, and if we can experience a simulacrum while dancing on an unstable surface. The simulacra that Baudrillard refers to are the significations and symbolism of culture and media that construct perceived reality, the acquired understanding by which our lives and shared existence are rendered legible (Baudrillard and Glaser, 2020).
<…>
Therefore, we are now working on a wooden object consisting of a base made by Arminas himself and a constructed panel placed on top, capable of supporting at least two bodies. We are currently researching our physical capacity, looking for ways to rebalance ourselves, as well as trying to understand what impact this state has on our bodies. Will our movement be affected by unbalancing forces? Or will we learn to control this simulation over time?”
Tyrėjai / Explorers
Milda Keršulytė
/LT/
Šoku jau apie 10 metų. Gatvės šokiai (hiphopas, hausas, breikas) visada buvo ta sritis, kurioje geriausiai išreiškiu save. Vis dėlto, stengiuosi savęs neapriboti ir visada ieškau naujų iššūkių. Šis požiūris buvo viena pagrindinių priežasčių, leidusių tyrinėti šokį skirtingais lygmenimis, eksperimentuojant bei siejant įvairias šokio technikas ir vystant savitą judėjimą.
Šiuo metu studijuoju kūrybinių industrijų bakalaurą ir kiekvieną dieną mokydamasi naujų meno formų stengiuosi jas įtraukti į savo šokį, tokiu būdu mažindama saviraiškos normų ribas. Vienas iš būdų, padedančių man geriausiai save išreikšti, yra improvizacija. Mėgstu nagrinėti, kaip mano kūno judesys gali tapti priemone vidinei būsenai atvaizduoti.
Bešokant pasitaikė puikios galimybės dalyvauti seminaruose su profesionaliais šokėjais, konkursuose ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. Kita patirtis, leidusi gana anksti, būnant 15-os metų, tyrinėti šokį, buvo pasirodymas gatvės šokio spektaklyje („THIN(g)K“) Lietuvos nacionaliniame dramos teatre su puikia šokėjų grupe. Vėliau turėjau galimybę išbandyti save scenoje su grupėmis per projektus bei pasirodymus, įskaitant ir šokio tyrinėjimo platformą „bitės” 2017 metais. Šiuo metu esu viena iš tarptautinio ketverių metų trukmės šokio ir teatro projekto „People Power Partnership“ dalyvių, atstovaujančių Lietuvą. Tiek jame, tiek šokio tyrinėjimo platformoje „bitės’21“ turėsiu puikią galimybę plėsti ne tik šokio, bet ir teatro bei scenografines žinias.
/EN/
I‘ve been dancing for about 10 years now. Street Dance (mostly Hip Hop, House and Breakdance) has always been an area I am the best at when it comes to expressing myself. However, I try not to limit myself and always seek for new challenges. This perception was one of the main aspects I could try exploring dance on different levels by experimenting, connecting various dance techniques and developing my personal movement.
Currently, I am studying Bachelor of Creative Industries and am learning new forms of art each day and trying to incorporate them into my dance, this way diminishing boundaries of self-expression norms. One of the ways I express myself the best is through freestyling. I love finding new ways in which my bodily movement can be an instrument to depict my inner state.
Throughout the years, I‘ve gotten great opportunities to participate in various workshops with professional dancers, contests not only in Lithuania but other European countries, too. Other experiences include being a part of Street Dance performance („THIN(g)K“) at Lithuania‘s National Drama Theatre at the age of 15 with a great group of dancers. Later, I got a chance to try myself on stage with other groups through different dance projects and performances, including dance exploration platform “bitės” back in 2017. Currently, I am one of the participants of international four-year dance and theatre project “People Power Partnership”. I believe that this experience, as well as dance exploration platform “bitės’21” will allow me to expand my knowledge not only in dance, but also in theatre and scenography.
Arminas Kazanavičius
/LT/
Nuo pat mažens augau miško apsuptyje, netoliese ežero. Kiauras dienas visus metus leisdavau lauke. Nors truputi paaugus teko persikelti gyventi į miestą, aš vistiek jaučiuosi, jog esu augęs gamtos glėbyje. Į miestą, galima sakyti, vykdavau tik į darželį, o vėliau į mokyklą. Tada pradėjau lankyti būrelius, pirmiausia sportinę gimnastiką, kuri labai patiko, bet trečioje klasėje, regis, pradėjau jausti baimę visiems tiems triukams ir nustojau tai praktikuoti. Tuomet Mama nuvedė į atvirą breiko treniruotę, po kurios aš kažkodėl likau išsigandęs ir nenorėjau eiti dar kartą. Tad ėjau į modeliavimą ir plaukimą, buvo tikrai smagu plaukti ir jausti to naudą kūnui, bet man nepatiko varžybos, todėl po metų išėjau. Nustojęs lankyti baseiną, kitais metais vėl ėjau į šokių pamoką, tik šįkart hiphopo, ir tuomet aš pasilikau. Taigi, šoku nuo penktos klasės. Nuo tada šokis tapo didžiulia mano kasdienybės dalimi. 2020 m. baigiau Vilniaus Valdorfo mokyklą. Buvau neapsisprendęs, ką noriu veikti toliau, svarsčiau apie stojimą į šokį, bet nebuvo galimybės, taigi įstojau į elektronikos inžinerija, bet labai greitai supratau, kad tai ne man, todėl šiemet stoju į šokį ir dalyvauju įvairiuose projektuose. Na ir kas ten žino, kas bus ateityje.
/EN/
From the very beginning I grew surrounded by forest, near the lake. All the time I was outside, no matter what weather or time of the year. Although I had to move to the city when I was a little older, I still feel like I grew up in the embrace of nature. To the city, you could say, I only went to kindergarten and later to school. Then I started attending classes, first of all sports gymnastics, which I really enjoyed, but in third grade, I seemed to start to feel fear for all those tricks and stopped practicing it. Mom then led me to an open breakdance class, after which I somehow was scared and didn’t want to go again. So, I went into modeling and swimming, it was really fun to swim and feel the benefits to the body, but I didn’t like the competition, so I stopped it a year later. After finishing swimming, I went to a dance class again next year, only this time I chose hip hop and then I stayed. So, I dance since fifth grade. Since then, dancing has become a huge part of my daily routine. Last year I graduated from Vilnius Waldorf School. I was unsure of what I wanted to do next, was considering studying dance, but there was no option at the time, so I started studying in electronics engineering but very quickly realized that it wasn’t for me, so this year I’m willing to get in the studies of dance and at the moment I’m participating in various projects and who knows what will happen in the future.