Skip to content

Erdveciulpis

ERDVĖČIULPIS

Paulius Prievelis ir Ugnė Kavaliauskaitė 

Tyrimo procesą galima patirti: spacesucker_research

99,9999999 proc. mūsų kūno sudaro tuščia erdvė. Kas nutiktų, jei savo kūne sustabdytume vykstančius fizikinius procesus ar visą tuščią erdvę galėtume užpildyti kito organizmo, objekto erdve? Tai tyrimas apie erdvę ir kūną: mūsų vidinės ir išorinės erdvės santykį, erdvės išnaudojimą per kūną, bet ne kūnu; kūniškosios erdvės pajutimą ir užpildymą.

Dalyviai: Paulius Prievelis, Ugnė Kavaliauskaitė

Dažnai kalbant apie erdvę mes ją suprantame kaip vietą kurioje esame, šokio metu judame ir t.t. šokio srityje tai vienas iš labiausiai priimtinų būdų, tačiau dažnai nepasvarstome, kokia yra ta erdvė, kaip ji saveikauja su kūnu, tad šio tyrimo metu, erdvė bus analizuojama ne kaip vienas iš choreografinių elementų, tačiau kaip pats tyrimo objektas. Pasak astrofizikų, erdvė gali plėstis laike, tačiau erdvės geometrija, bet kuriuo metu yra euklidinė – plokščia ir begalinė, o remiantis dideliu kiekiu eksperimentinių stebėjimų ir teorinių darbų spaudiniais, pasaulyje vyrauja mokslinis sutarimas, kad pati erdvė plečiasi, t.y. kinta, didėja.

Tyrimo metu bus siekiama atsakyti arba bandyti ieškoti atsakymų į šiuos klausimus: koks yra kūno kuris juda erdvėje santykis su ja? Pasak fizikės Ali Sundermier, mūsų kūnas yra 99.9999999 proc. tuščios erdvės. Tad, kiek pats kūnas gali priimti išorinės erdvės į save? Kaip užpildyti kūną erdve, o ne erdvę kūnu? Kaip tai pakeičia judėjimą, judesio suvokimą? Kas nutiktų, jei kūnas priimtų visą erdvę, kuri jį supa, taip užpildydamas erdvę, kuri yra pačiame kūne?

Tai ir yra pagrindinė tyrimo mintis ir idėja – vidinės ir išorinės erdvės santykis, erdvės išnaudojimas per kūną, bet ne kūnu, kūniškosios erdvės pajutimas ir užpildymas.

Procesas

Tikslinės literatūros analizė.

Moksliniai tiriamieji straipsniai.

Darbas studijoje or skirtingose erdvėse.

Teorinių žinių, hipotezių kėlimas ir jų išbandymas kūnu.

Reklekcija, diskusijos ir pokalbiai su kitais šokio lauko profesionalais.

Apie Paulių

Šokėjas, performeris, choreografas ir mokytojas, specializuojantis šiuolaikiniame šokyje ir savo praktikoje daug dėmesio skiriantis improvizacijos menui ir kitiems atliekamiesiems menams. Studijavo šokio pedagogiką, specializacija – šiuolaikinis šokis ir choreografija. Dalį mokslų praleido studijuodamas Nikosijos Universitete (Kipras), o žinias toliau nuolat gilina įvairiuose seminaruose Lietuvoje ir užsienyje.

Nuo studijų baigimo, Paulius intensyviai užsiima šokėjo veikla: dirbo su įvairias choreografais, vizualiųjų menų ir garso menininkais iš Vokietijos, Prancūzijos, Japonijos, Olandijos, Belgijos, Norvegijos, Maltos ir kt.; pasirodė įvairiuose šokio ir šiuolaikinio meno festivaliuose Lenkijoje, Italijoje, Prancūzijoje, JK ir kitur; trejus metus dirbo Kauno šokio teatre Aura.

2019 m. sukūrė savo kūrybinį prekės ženklą /pp.beings/. Jo kurti spektakliai ir pasirodymai buvo pristatyti Olandijoje, Bulgarijoje, Vokietijoje, Italijoje, Baltarusijoje, Maltoje bei Lietuvoje.

Daugiau apie Paulių čia.

Apie Ugnę

2006 metais Ugnė pradėjo savo pirmuosius modernaus šokio užsiėmimus Lietuvos vaikų ir jaunimo centre. Po dvejų metų nėrė į tyrinėjimus klasikinio šokio pasaulyje, kuriame pasiliko ateinančius tris metus. Vėliau sėkmingai sukurė šokio grupę mokykloje (hip-hopo, aerobikos, „show dance“ stiliai), su kuria koncertuodavo, šokdavo festivaliuose. Taip pat dvylika metų profesionaliai mokėsi klasikinio fortepijono meno Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, tačiau paskutiniais mokslo metais visgi nusprendė pasirinkti šokio kelią. Per tą laiką savarankiškai ruošėsi, lavino kūną „Vilniaus baleto“ studijoje (baletas, modernus šokis), „City dance“ studijoje (komercinis džiazas). 2017 m. pradėjo studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (Šiuolaikinio šokio specialybė) ir šiuo metu jau įpusėjo ketvirtąjį studijų kursą.

Ugnės sukurti scenos darbai: mono spektaklis „I Cure“’ (2019.06.03), judesio spektaklis „Fifty – Šiksty“ (2019.12.14), spektaklio eskizas „Unseen Karošta“ (2020.11.06).

Daugiau apie Ugnę čia.